12 Mar Nerijus Raudonis: Lietuva 2030-aisiais IT sektoriuje – galiūnė ar šalis be IT specialistų?

Beprotišku greičiu tobulėjančios technologijos tokias šalis kaip Lietuvą verčia imtis nestandartinių sprendimų. Nors šiandien esame vadinami viena iš svarbiausių šalių informacinių technologijų (IT) srityje, visgi Lietuvai reikia permainų.

Daug metų kalbame, kad mums trūksta IT specialistų, tačiau nedarome nieko, kad jų turėtume daugiau. Statistika iškalbinga – kiekvienais metais IT studijas Lietuvoje baigia po kiek daugiau kaip 1 tūkst. absolventų, tačiau tai yra labai maža dalis, lyginant su tuo, koks jaučiamas specialsitų trūkumas. 2018 metų pradžioje INFOBALT ekspertai paskelbė, kad šiuo metu Lietuvoje trūksta, arba darbą lengvai galėtų susirasti apie 13 tūkst. IT darbuotojų.

Ir nesvarbu, kad Lietuvoje yra sudaromos geros darbo sąlygos ar yra gera infrastruktūra, jeigu neturėsime pakankamai darbo jėgos – užsienio bendrovės investicijoms pasirinks kitas šalis.

Valstybė ir privatus sektorius stengiasi vis daugiau jaunų žmonių nukreipti į IT sferą, tačiau Lietuvai reikia daug kardinalesnių sprendimų. Ir pavyzdžių ieškoti toli nereikia – Suomija per ateinančius penkerius metus siekia net 20 proc. savo gyventojų suteikti IT kompetencijas, kad jie galėtų išlikti darbo rinkoje arba sėkmingai persikvalifikuoti.

Šiuo metu Suomijos Vyriausybė su daugiau kaip 300 privačių bendrovių įgyvendiną projektą, kurio tikslas – 1 proc. (tai yra 55 tūkstančiams suomių) suteikti išsilavinimą ir kompetencijas dirbtinio intelekto srityje, kad jie galėtų įsilieti į darbo rinką ir taip bent iš dalies prisidėti prie Suomijos bendrovių technologijų proveržio. Nors prieš kelerius metus ekonomistai teigė, kad Suomijos ekonomika yra „serganti“ ir ją lygino su Graikija ar Italija.

“Jeigu neturėsime pakankamai darbo jėgos – užsienio bendrovės investicijoms pasirinks kitas šalis.”

Išnaudokime universitetus

Lietuva, kaip ir mano minėta Suomija, turi suprasti, kad ne tik jauni žmonės turi turėti gebėjimus IT srityje. Dirbtinis intelektas tikrai atims darbo vietas, tačiau tai nereiškia, kad žmonės liks be darbo, tam turime ruoštis.

Mes galimybių turime daug, o ypač daug įžvelgčiau „tuštėjančiuose“ universitetuose. Paskutiniai duomenys rodo, kad kiekvienais metais studijuojančiųjų skaičius yra vis mažesnis – Klaipėdos universitetas per paskutinius dešimt metų sumažėjo beveik trejus kartus, visi sako, kad Lietuvai nereikia tiek aukštųjų mokyklų, nes tiek neturime studentų.

Mirštantys ir tuštėjantys universitetai yra galimybė Lietuvai perkvalifikuoti tūkstančius žmonių ir juos paleisti į darbo ranką. Lietuva turi pradėti ne epizodinį, bet masini specialistų perkvalifikavimą.

Sakysite, kad tai yra neįmanoma ir kainuos milijardus. Sutinku, kad tokių tikslų įgyvendinimas nėra pigus, tačiau jeigu paskaičiuotume, kiek šiuo metu išleidžiame universitetų pertvarkoms ir perkvalifikavimo programoms, pamatytume, kad pinigų tikrai turime.

Šaltinis: 15min.lt